

Vasario 7-oji sugrąžino „Kauškučio“ veteranus ne tik į šokių salę, bet ir į prisiminimus.
Į laiką, kuris kvepia jaunyste, repeticijų ritmu ir tylia meile tam, ką kūriame kartu. Vadovai, mokiniai, liaudiškų šokių žingsniai – viskas susiliejo į vieną gyvą pasakojimą, perduodamą ne žodžiais, o širdimi.
Čia susitiko kartos, čia akimirkai sustojo laikas, o tradicija vėl tapo gyva.
Tokios akimirkos primena, kad šokis – tai ne tik judesys –
tai ryšys, kuris niekada nenutrūksta.
Nuoširdus AČIŪ mūsų vadovei ir įkvepėjai Jolantai Tendienei!!!
Su meile ir pagarba, visų kartų kauškutiečiai!